Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus. Daugelis kalbų turi nuosakas (angl. grammatical mood arba mode), kurios išreiškiamos kaitant veiksmažodžių morfologines formas.
Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosaką teigia ar neigia, kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan.
Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinė anglų kalba turi tik tris nuosakas. Kai kurios Uralo šeimos kalbos turi daugiau kaip dešimt nuosakų, nencų kalba – šešiolika. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbė turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyvios indoeuropiečių kalbos – Avestos iranėnų kalba, senoji graikų kalba, sanskritas).
Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas yra skirtingas, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs.