Pekino universitetas | |
Įkurtas | 1898 m. |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Prezidentas | Gong Čihuangas |
Studentų | 44 730[1] |
Pekino universitetas (kin. 北京大学, angl. Peking University) – valstybinis mokslinių tyrimų universitetas Pekine, Kinijoje.
Pekino universitetas buvo įkurtas 1898 m. kaip Imperatoriškasis Pekino universitetas, kai imperatorius Guangsu jam suteikė savo karališkąją chartiją.[2] Universiteto ištakos senesniajame Guozidžano imperatoriškajame koledže[3]. Yra daug metų iš eilės vertinama kaip viena geriausių akademinių institucijų Kinijoje ir visame pasaulyje.[4] 2021 m. Times Higher Education sudarytame sąraše Pekino universitetas užėmė 16-ą vietą pasaulyje ir 1-ą vietą Azijos ir Ramiojo vandenyno bei kylančios ekonomikos šalyse,[5][6][7] tuo tarpu 2022 m. sudarytuose QS universitetų reitinguose užėmė 12-ą vietą pasaulyje ir 2-ą vietą Azijoje.[8]
Per visą savo gyvavimo istoriją Pekino universitetas vaidino svarbų vaidmenį Kinijos politiniame gyvenime.[9] Po Čingų dinastijos žlugimo ir Sinhajaus revoliucijos panaikintas karališkosios institucijos statusas. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios universitetas tapo Kinijos besikuriančių, progresyvių ir respublikoniškų judėjimų centru. Dėstytojai ir studentai vaidino svarbų vaidmenį kuriant Naujosios kultūros judėjimą, Gegužės ketvirtosios judėjimo protestus ir kitus reikšmingus kultūrinius ir socialinius politinius įvykius, tad universiteto istorija buvo glaudžiai susijusi su šiuolaikinės Kinijos istorija. Pekino universitete mokėsi ar dirbo daug iškilių šiuolaikinių Kinijos veikėjų, įskaitant Mao Dzedongą, Lu Siuną, Gu Hongmingą, Hu Šihą, Mao Duną, Li Dažao, Čen Dusiu ir dabartinį premjerą Li Kečiangą.[10]
Universiteto bibliotekoje saugoma daugiau nei 8 mln. leidinių.[11] Universitete taip pat veikia profesionalių scenos menų centras ir Arturo M. Saklerio menų ir archeologijos muziejus. Universitetas taip pat garsėja savo 274 ha studentų miestelio teritorija[12][13] su tradicinės kinų architektūros pastatais. Pekino universitete dirba 76 Kinijos mokslų akademijos nariai, 19 Kinijos inžinierių akademijos ir 25 Pasaulio mokslų akademijos nariai.[14]