Peucetijai

Peucetijai (lot. peucetii) – gentis, gyvenusi Apulijoje (Pietų Italija), priklausiusi japygų civilizacijai. Gyveno netoli Bariono (Barion, lot. Barium, dabar Baris).

Didėjant helenizacijai peucetijų kilmė imta aiškinti per Graikijos istoriją. Dionisijus iš Halikarnaso^[1] aiškino, kad peucetijų protėvis Peucetis buvo mitinio pirmojo Arkadijos karaliaus Lykaono (Lycaon) sūnus ir Enotro (Oenotrus) brolis. Lykaonas padalijo Arkadiją savo dvidešimt dviem sūnums, o Peucetis nutarė ieškoti laimės svetur. Šis etiologinis mitas, šiuolaikinių autorių požiūriu, rodo, kad to meto graikų požiūriu peucetijai kultūriškai priklausė Didžiajai Graikijai, nors nebuvo joje įtakingi.

Herodotas pateikė panašią istoriją: mirus karaliui Minui daug kretiečių laivais atplaukė į sikanų žemes (Sicilija) ir apgulė Kamiką (Camicus). Apgultis truko penkerius metus, bet buvo nesėkminga. Išvarginti kretiečiai išplaukė namo į Kretą. Kilusi smarki audra išmetė jų laivus į krantą ir sudaužė juos. Kretiečiai neturėjo kaip grįžti namo, tad įkūrė Hyrijos (Hyria) miestą ir ėmė vadintis japygais. O ta Italijos dalis ėmė vadinti Japygija. (Herod. 7.170)

Strabonas rašė, kad peucetijai gyveno šiauriau Kalabrijos.^[2]

Strabono laikais peucetijų apgyvendinta teritorija ėjo mulų vilkstinių kelias, vienintelis kelias, jungęs Brindizį ir Beneventą.^[3] Keramikos radiniai paliudija Strabono pateiktą daunų, peucetijų ir mesapių (visi kalbėjo mesapių kalba) klasifikaciją. Peucetijų žemėse buvo dvylika gentinių valstybėlių, kurių vienos palikuonis yra šiuolaikinės Altamuros miestas.

1. ↑ Dionysius, Roman Antiquites, I.xi.3.
2. ↑ „…šiauriau [Kalabrijos žemės] gyvena peucetijai ir tauta, kuriuos graikai vadina daunais, bet vietiniai gyventojai visą šalį, kuri yra už Kalabrijos, vadina Apulija, nors kai kurie gyventojai, ypač peucetijai, yra vadinami ir pediklais (poedicli).“ (Geografija VI.3).
3. ↑ „Iš Brindizio eina du keliai: vienas mulų kelias eina per peucetijų (kurie dar vadinami pediklais) kraštą, po to per daunų ir samnitų kraštus iki Benevento…“ (Geografija VI.7.