Back Platinum Afrikaans ፕላቲነም Amharic Platín AN प्लैटिनम ANP بلاتين Arabic پلاتين ARY بلاتين ARZ Platín AST Piwapiskw ATJ Platin Azerbaijani
|
Platina (Pt) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
7 |
| Atomo numeris | 78 |
| Išvaizda |
Sidabrinė-balta, pilka |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
195,09 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
135 (177) pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
870 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Xe] 4f14 5d9 6s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
128 pm |
| Jono spindulys |
175 pm |
| Elektroneigiamumas |
2,28 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
1,20 |
| Oksidacijos laipsniai |
0, 2, 4 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
21,45 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
25,86 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
71,6 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
2041,4 K |
| Lydymosi šiluma |
21,76 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
4098 K |
| Garavimo šiluma |
470 kJ/mol |
| Molinis tūris |
9,09 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
Kubinė, ribiškai centruota |
| Gardelės periodas |
3,920 Å |
Platina (Platinum), Pt – periodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas. Atominis skaičius 78, atominė masė 195,09. Gamtinę platiną sudaro 6 izotopai, iš jų daugiausia yra 195Pt (33 %), ir 194Pt (32,9 %). Platina sudaro 1*10-6 Žemės plutos masės. Platina – grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35 % paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, radžio, aukso priemaišų. Kristalai (pasitaiko retai) kubinės singonijos. Platina dažniausiai sudaro spindulinius arba žvynelinių pavidalo agregatus. Kietumas pagal Moso skalę – 4. Randama ultrabazinėse uolienose, sąnašynuose.[1]
- ↑ D. Kimtienė, G. Skridlaitė. Platina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 375-376 psl.