Plutokratija (gr. πλοῦτος, ploutos, 'turtas' + κράτος, kratos, 'valdžia') – valdymo forma, kai visa valdžia valstybėje priklauso grupei turtingųjų visuomenės atstovų. Jų valdomoje valstybėje vyrauja didelė ekonominė ir kitokia nelygybė, žemas socialinis mobilumas, į valdžią gali patekti asmenys, atitinkantys aukštus turto cenzo kriterijus.[1] Viena iš oligarchijos – režimo, kuriame realią valdžią turi nedidelis įtakingų asmenų ratas, – formų. Moderniose valstybėse pasireiškia monopolinio kapitalo ekonominiu ir politiniu viešpatavimu, finansiniu ir kitokiu poveikiu valstybės valdymo sprendimų priėmimui per lobizmą, rinkimų kampanijų, politikų finansavimą, kyšininkavimą ir kt.