Psalmodija (gr. psalmos – giesmė ir ōdē – giedojimas) – bažnytinio giedojimo forma, kurią krikščionys perėmė iš judėjų.
Būdingi psalmodijos bružai: nedidelio diapazono melodika (dažniausiai apima 2–3 gretimus dermės laipsnius), rečitatyvinis giedojimas, visiška ritmo priklausomybė nuo loginių bei gramatinių akcentų.[1]