![]() |
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Rasizmas – įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės. Institucinis rasizmas reiškia teisių tam tikroms tautinėms ar etninėms grupėms atėmimą, privilegijų skyrimą priklausomai nuo rasės, sistemišką tam tikros tautinės grupės atstovų išstūmimą į visuomenės užribį (pvz., būsto, įsidarbinimo, švietimo ar kitose srityse).[1] Taip pat tai gali reikšti išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ar priešiškumą, nukreiptą prieš žmones, kurie yra kitos rasės ar priklauso kitai etninei grupei.[2] Šių laikų rasizmo apraiškos dažnai grindžiamos socialiniu suvokimu apie biologinius tautų skirtumus. Šie požiūriai gali pasireikšti politinių sistemų formose, kuriose skirtingos rasės vertinamos kaip pranašesnės arba prastesnės viena už kitą, remiantis bendrais paveldimais bruožais, gebėjimais ar savybėmis.[2] [3]
Istorijoje buvo bandymų įteisinti rasistinius įsitikinimus pasitelkiant mokslines priemones (pvz., mokslinį rasizmą). Kalbant apie politines sistemas (pvz., apartheidą), rasistinė ideologija gali apimti tokius aspektus kaip natyvizmas, ksenofobija, kitoniškumas, segregacija ir hierarchinis reitingas.
Nors šiuolaikiniame socialiniame moksle rasės ir etninės kilmės sąvokos laikomos atskiromis, šie apibrėžimai turi lygiavertiškumo istoriją populiariojoje vartosenoje ir senesnėje socialinių mokslų literatūroje. Terminas „etniškumas“ artimas „rasės“ apibrėžimui: žmonių grupių pasiskirstymui pagal savybes, kurios laikomos esminėmis arba įgimtomis (pvz., bendri protėviai arba bendras elgesys). Rasizmas ir rasinė diskriminacija dažnai vartojami apibūdinti diskriminaciją etniniu ar kultūriniu pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar šie skirtumai yra apibūdinami kaip rasiniai. Remiantis Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nėra skirtumo tarp terminų „rasinė“ ir „etninė“ diskriminacija. Be to, daroma išvada, kad pranašumas, pagrįstas rasine diferenciacija, yra moksliškai klaidingas, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas ir pavojingas. Konvencija taip pat deklaravo, kad pateisinimo dėl rasinės diskriminacijos nėra nei teorijoje, nei praktikoje.[4]
Rasizmas yra santykinai moderni koncepcija, iškilusi Europos imperializmo laikais, kapitalizmui augant. Šis reiškinys buvo pagrindine varomąja jėga transatlantinėje prekyboje vergais.[5] [6] [7] Taip pat tai buvo pagrindinė jėga, lėmusi rasinę segregaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX a. ir XX a. pradžioje bei apartheidą Pietų Afrikoje. XIX a. ir XX a. rasizmas vakarų kultūroje yra ypač gerai dokumentuotas ir laikomas atskaitos tašku studijose ir diskursuose apie rasizmą.[8] Rasizmas turėjo įtaką vykdant tokius genocidus kaip holokaustas, armėnų genocidas, Ruandos genocidas ir serbų genocidas nepriklausomoje Kroatijos valstybėje, taip pat kolonijiniuose projektuose, įskaitant Europos kolonializmą Amerikoje, Afrikoje, Azijoje bei gyventojų ir vietinių mažumų deportacijas Sovietų Sąjungoje.[9] Kultūriškai išsiskiriančios etninės grupės dažnai buvo ir yra rasistinio požiūrio objektas.