Romantinis filmas – filmas, kuriame vaizduojamos meilės istorijos, daugiausia dėmesio skiriama jausmų pasauliui. Filmo pagrindiniai veikėjai yra du vienas kitam šiltus jausmus puoselėjantys personažai – vyras ir moteris. Filme plėtojama jų meilės istorija, dažnai užsibaigianti vestuvėmis.
Romantinio filmo esmė yra meilės paieškos arba tiesiog pasakojimas apie meilę. Dažnai pagrindiniai veikėjai romantinėse dramose susiduria su įvairiomis kliūtimis, sunkiais išbandymais, finansinėmis problemomis, ligomis, juos skiria kilmė arba socialinis statusas. Taip pat neretai mylimiesiems likti kartu trukdo kiti veikėjai – šeimos nariai, vieno iš pagrindinių veikėjų simpatija („meilės trikampis“), visuomenė, dėl kokių nors priežasčių smerkianti mylimųjų ryšį. Dažnas neištikimybės, charakterių nesuderinamumo motyvas. Žiūrovus romantiniai filmai traukia galimybe atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo, ypač jei herojai galų gale įveikia visus sunkumus, prisipažįsta meilėje, ir pateisinamas posakis „gyveno ilgai ir laimingai“. Kita vertus, nemažai šio žanro filmų vaizduoja ne pasakiškus siužeto, ilgesingas scenas ar laimingas pabaigas, o kasdienio gyvenimo žiaurumą, kuriame meilė tampa atrama. Nepaisant to, romantinių filmų pobūdis gali labai įvairuoti. Nesvarbu, ar pabaiga laiminga, ar tragiška, pagrindinis romantinio filmo tikslas yra sužadinti stiprius auditorijos jausmus.
Romantinių filmų istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje.[1] Nors dauguma tų laikų filmų buvo begarsiai, tačiau filmų kūrėjai savo kūriniuose puikiai sugebėjo pavaizduoti romantiką, geismą ir lytinį potraukį.