Sarmatizmas

Sarmatizmas (lenk. sarmatyzm) – lenkų šlėktos (bajorijos) ideologija ir gyvenimo būdo filosofija, kurios esmė – tvirtinimas, kad visa lenkų šlėkta yra kilusi iš sarmatų genčių ir kad tik ji, šlėkta, esanti tauta. Valstiečiai, šlėktos supratimu, į šią tautą neįėjo. Ši ideologija atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, labiausiai reiškėsi XVI-XVIII amžiuose. Visoje Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublikoje vyraujant lenkų kultūrai, sarmatizmo ideologiją perėmė ir slaviškoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorijos dalis. Ideologija ėmė keistis tvirtinant, kad visi slavai yra kilę iš sarmatų. Ideologija reiškėsi politikoje, mene, aprangoje, karyboje, net šukuosenose. Buvo sekama turkiškomis ir totoriškomis tradicijomis arba jos buvo kopijuojamos. Tarp lietuvių šlėktos (bajorijos) sarmatizmo ideologija nebuvo paplitusi. Lietuvių ir žemaičių bajorija save laikė romėnų palikuonimis, o sarmatai buvo romėnų priešai, todėl sarmatizmo ideologija buvo svetima lietuvių ir žemaičių šlėktai (bajorijai).^[1] Visiškai sulenkėjusioji lietuvių bajorijos dalis lenkų savimonę ir šią ideologiją perėmė.

Terminas retrospektyvus, pati šlėkta neturėjo savo gyvensenos, kultūros įvardinimo. Sąvoka sarmatizmas (bałwany sarmatyzmu) pirmą kartą pavartota 1765 m. Varšuvoje leistame laikraštyje „Monitor“. Švietimo epochoje sąvoka sarmatizmas įgijo neigiamą reikšmę: reformų, ketverių metų seimo šalininkai savo oponentus vadindavo sarmatais. Franciszek Zabłocki 1785 m. komedijoje „Sarmatyzm“ išjuokė ideologiją kaip pasenusią ir barbarišką. 1807-1814 m. Samuel Bogumił Linde leistame lenkų kalbos žodyne sąvoka sarmatyzm apibūdinta kaip gerų manierų nebuvimą, grubumą.

1. ↑ http://istorija.net/istorija/sarmatia/sarmatia.htm Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.