Satrapas (nuo sen. gr. σατράπης < iranėnų *kšatra-pa 'žemės valdytojas') – vienas iš aukščiausių pareigūnų Senovės Persijoje valdant Achemenidams. Jis buvo provincijos (satrapijos) vietininkas, turintis aukščiausią administracinę, teisinę ir karinę valdžią. Valdovas satrapu dažniausiai skirdavo savo giminės arba aukštuomenės narį. Pavaldžioje teritorijoje jis buvo atsakingas už mokesčių rinkimą, kariuomenės išlaikymą, buvo aukščiausiasis teisėjas, turėjo teisę kaldinti monetas.[1][2]