Short Belfast

Shorts Belfast
Aviakompanijos "HeavyLift" Short SC-5 Belfast C1
Tipas	Sunkusis transporto lėktuvas
Gamintojas	Short Brothers plc
Gamybos metai	1964–1968
Pirmas skrydis	1964 m. sausio 5 d.
Pradėtas naudoti	1966 m. sausio 20 d.
Pagrindiniai naudotojai	JK KOP HeavyLift Cargo Airlines
Pagaminta vnt.	10

„Short Belfast“ (arba „Shorts Belfast “) – sunkiasvoris turbosraigtinis transportinis lėktuvas, XX a. septintame dešimtmetyje gamintas Belfaste įsikūrusios britų aviacijos įmonės „Short Brothers“. Buvo pagaminta tik 10 orlaivių, kurie visi, kariniu pavadinimu „Short Belfast C.1“ eksploatuoti Didžiosios Britanijos Karališkosiose karinėse oro pajėgose. Vėliau dalis jų buvo parduota civiliams operatoriams.^[1]

Orlaivis buvo kuriamas pagal JK KOP reikalavimus. Sunkiojo transporto orlaivio poreikį JK KOP pripažino apie 1957 m.^[2] Netrukus buvo paskelbtos techninės sąlygos tokio orlaivio pirkimui (angl. Operational Requirement ASR.371): britų kariškiai pageidavo orlaivio, galinčio dideliais atstumais gabenti įvairius karinius krovinius – artilerijos pabūklus ir valdomas raketas arba daugiau nei 200 karių arba du sraigtasparnius Westland Wessex arba tanką FV4201 Chieftain^[3]  – viso bent 30 000 kilogramų krovinio, kurį orlaivis turėjo pajėgti pervežti bent 3 600 jūrmylių atstumu.^[2]

Konkursui „Short Brothers“ ketino pateikti tuo metu kurto keleivinio orlaivio „Short Britania“ krovininę modifikaciją, gavusią pavadinimą „Britanic“. Laimėjus konkursą pradinis pasiūlymas buvo gerokai modifikuotas pagal kariškių pageidavimus.^[4] Dėl biudžeto karpymo britų KOP įsigijo tik 10 šių orlaivių. Siūlymai sukurti dvi civilines modifikacijas, gavusias indeksus SC5/10A ir SC5/31, pirkėjų dėmesio nesulaukė.^[1][4][5]

Pradėjus eksploatuoti, „Belfast“ buvo didžiausias britų kariuomenės naudotas orlaivis.^[1] Tai buvo pirmasis orlaivis nuo pat pradžių buvo projektuotas su pilna „aklojo tūpimo“ – instrumentinio automatinio tūpimo sistemos įranga.^[6]

Britų KOP atsisakius šių orlaivių, penki „Belfastai“ buvo parduoti civiliniam operatoriui – krovininių aviakompanijai „TAC HeavyLift“. Demilitarizuoti orlaiviai buvo naudojami užsakomiesiems reisams.

Yra teigiama, kad kai kurie orlaivio konstrukciniai sprendimai (fiuzeliažas, važiuoklė, galinės durys su rampa, kai kurie sparno elementai), kuriuos buvo siūloma naudoti taip ir nepradėtose gaminti reaktyvinėse „Short Belfast“ versijose „SC.5/41" ir „SC5/45", buvo panaudoti kuriant sovietinį krovininį orlaivį Il-76.^[7][8]

Yra žinoma apie du išlikusius šio modelio orlaivius. Vienas „Belfast“ (Nr. XR371, vardas - Enceladus) yra eksponuojamas Kosforde įsikūrusiame JK KOP muziejuje.^[3] Dar vienas „Belfast“, priklausęs aviakompanijai „Heavylift Cargo“, apleistas sandėliuojamas Kernso oro uoste (Australija). Dėl buvo kilęs teisinis ginčas dėl mokesčių tarp oro uosto administracijos ir orlaivio savininko „Flying Tigers“. 2023 m. rugpjūčio mėn. šis buvęs „Flying Tigers“ orlaivis buvo perregistruotas JAV orlaivių registre numeriu N1819S, buvo pradėti orlaivio tinkamumo skrydžiui atstatymo darbai.^[9]

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2} Mondey 1981, p. 228.
2. ↑ ^{2,0 2,1} Flight 19 September 1963, p. 499.
3. ↑ ^{3,0 3,1} Short Belfast, RAF Museum
4. ↑ ^{4,0 4,1} The Short Belfast Airborne. Flight International. 85 (2861): 40-41. 9 January 1964
5. ↑ SC.5 Belfast // Flight International (2952): 935. 24 November 1964
6. ↑ Flight 9 January 1964, p. 41.
7. ↑ Ил-76 Судьба „черного тюльпана“ ч.1, hackmyth, youtube.com
8. ↑ Ил-76 Откуда такой красивый?, hackmyth, youtube.com
9. ↑ „N1819S Bank of Utah Short SC.5 Belfast“. www.planespotters.net (anglų). 2023-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-09-20.