Sinergetika – mokslas, tiriantis atvirų, nepusiausvirųjų sistemų saviorganizacijos dėsningumus (stabilių struktūrų arba periodinių procesų tokiose sistemose formavimąsi). Viena iš svarbiausių tokių sistemų charakteristikų yra didelis sudedamųjų dalių - elementų - skaičius ir netiesinė sąveika tarp jų.[1]
Sinergetikos pagrindus septintame praeito šimtmečio dešimtmetyje padėjo vokiečių fizikas Hermanas Hakenas.
Saviorganizacijos procesai pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse ir mokslo šakose. Tai, pavyzdžiui, plačiai žinoma Belousovo-Žabotinskio reakcija chemijoje, kainų kitimas ir krizės ekonomikoje, širdies raumens susitraukinėjimas, kopų susidarymas dykumose, snaigės formavimasis, struktūrų ir organizacijų kūrimasis socialinėje sferoje.