Skorpionas (ginklas)

Kitos reikšmės – Skorpionas (reikšmės).

Skorpionas (lot. scorpion) – senovės Romos nedidelio strėlių svaidytuvo pavadinimas.

Šių ginklų techniniai aprašymai iki šių dienų neišliko. Žinios daugiau apima jų taktinį naudojimą, kurio pagrindu daromos prielaidos apie jų konstrukciją. Be to, IV a. skorpionais kai kurie autoriai (Amiano Marcelino veikalai) pradėjo vadinti visai kitus ginklus – onagrus.

Pirmą kartą skorpionai paminėti III a. pr. m. e., jais ginkluoti buvo Romos imperijos priešai. Polibijus, aprašydamas Sirakūzų apgultį, trumpai apibūdino skorpionus, kaip: „maža katapulta, iš kurios šaudoma geležinėmis strėlėmis“ (8.5). Bet žodis katapulta apibūdina plačią šaudyklių klasę, tad iš pateikto apibūdinimo neaišku, ar tai buvo dvipetė torsioninė mašina (energiją kaupianti sukamame storame virvių pluošte), ar paprasčiausias arbaletas – mechanizuotas lankai. Tačiau IV a. autorius Vegecijus savo darbe „Apie karo meną“ skiria arbaletes nuo skorpionų, nors skorpionų apibūdinimas mažai kuo skiriasi: „Skorpionais vadinama tai, ką dabar mes vadiname balistomis; jos taip buvo pavadintos, todėl, kad mažos ir plonos strėlės nešė mirtį“ (4.22). IV a. katapultos jau pradėtos vadinti balistomis.

I a. pr. m. e. autorius Vitruvijus, aprašydamas katapultų konstrukciją, užsimena apie skorpionus. Iš konteksto aišku, kad strėlių šaudymo mechanizmas pagamintas taip pat, kaip katapultų (de Architectura, 10.10). Taip pat Vitruvijus pastebėjo, kad skorpionus sukinėja vienas žmogus, tai yra skorpionas yra stovinė mašina.

Tad galima padaryti išvadą, kad skorpionas yra dvipetis torsioninis strėliasvaidis, kurį aptarnauja vienas žmogus.

Jeilio universitete (JAV) saugoma skorpiono strėlė (nors gali būti tuo laiku jas vadino kitaip), vadinamasis boltas, rastas archeologų smėlio užpustytame Dura-Evropose, buvusioje Romos tvirtovėje Sirijoje II–III a. Bolto ilgis 46 cm, mediena – uosis, 30 milimetrų skersmens, gale susiaurėja iki 14 milimetrų su antgaliu. Geležinio antgalio ilgis 46 milimetrai.