Skraidanti valtis

Skraidanti valtis – vandens lėktuvo (hidroplano) tipas. Pagrindinė tokio orlaivio ypatybė – fiuzeliažo apatinė dalis yra valties formos. Šiuo požymiu skraidanti valtis skiriasi nuo kitų hidroplanų – plūdinių lėktuvų, kurie yra tradiciniai lėktuvai su po sparnais ir / arba fiuzeliažu sumontuotais plūdurais. Skraidančios valtys paprastai turi vieną, rečiau – du ar daugiau valties formos fiuzeliažų, dažniausiai sparnų galuose stabilumui užtikrinti yra įrengiamos nedidelės plūdės.

Atskirą skraidančių valčių potipį sudaro lėktuvai amfibijos – skraidančios valtys, kurių fiuzeliaže yra įrengiama ir judėjimui sausuma, kartais – ir pilnai eksploatacijai nuo sausumos takų, – pritaikyta važiuoklė. Amfibijomis gali būti ir kitas hidroplanų tipas – plūdiniai lėktuvai.

Pirmosios skraidančios valtys buvo sukurtos dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą; dėl galimybės kilti ar leistis vandens telkiniuose itin išpopuliarėjo tarpukariu; po Antrojo Pasaulinio karo, atsiradus reaktyvinei aviacijai ir pradėjus statyti didelius oro uostus, taip pat dėl kitų hidroplanų eksploatacijai būdingų trūkumų (mažesnio greičio, sudėtingesnio valdymo, didesnės avarijų tikimybės), jų naudojimas mažėjo ir nuo XX a. pabaigos apsiriboja siauromis nišiniėmis sritimis, pvz. priešgaisrine aviacija, sunkiai pasiekiamų jūrinių teritorijų be įrengtų aerodromų aptarnavimu.