![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Galvos smegenys (lot. encephalon) – pati stambiausia centrinės nervų sistemos dalis. Jos skirstomos į šias dalis:
Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 milijardų). Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.
Galvos smegenis dengia nugaros smegenų dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, meninges, kietasis, voratinklinis ir švelnusis.
Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) medžiagų.
Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais (lot. nuclei), o smegenų paviršiuje – žieve (lot. cortex). Smegenų žievė skirstoma į kaktinę skiltį (lot. lobus frontalis), momeninę skiltį (lot. lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lot. lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lot. lobus temporalis). Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (lot. cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (lot. medulla oblangata).
Baltoji medžiaga sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas. Baltojoje medžiagoje yra skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Jie skirstomi į asociacinius, komisūrinius ir projekcinius.
Pilkoji medžiaga nugaros smegenyse išsidėsčiusi „H“ („drugelio“) forma, o baltoji medžiaga – aplink.
Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.