Supernova

Keplerio supernova SN 1604
Sprogus masyviai žvaigždei Didžiajame Magelano Debesyje, po jos likęs besiplečiantis likučių apvalkalas, vadinamas SNR 0519-69.0. Dujos matomos per Čandros observatoriją rentgeno spinduliuote (mėlyna spalva), o išorinis sprogimo kraštas (raudona spalva) ir žvaigždės matomos regimojoje šviesoje per Hablo kosminį teleskopą.
Rogelio Bernal Andreo (Rogelio Bernal Andreo) nuotraukoje, nuo Žemės už 3 000 šm esantys maždaug 150 šm skersmens Simeis 147 supernovos likučiai[1]
Hablo kosminiu teleskopu nufotografuota SN 1994D supernova (ryški dėmė nuotraukos apačios kairėje), esanti NGC 4526 galaktikoje

Supernova – sprogstanti žvaigždė; tai didžiausias sprogimas, kokį kada nors yra mačiusi žmonija. Kiekvienas sprogimas - tai itin ryškus ir itin galingas žvaigždės sprogimas[2] paskutiniojoje jos gyvavimo ciklo stadijoje.

Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30 000 km/s arba 10 % šviesos greičio, šviesumas padidėja kelis šimtus milijonų kartų arba daugiau kaip 20 ryškių.

Apie 1940 m. pagal spektrą buvo išskirtos I ir II tipo supernovos. Tuo metu nebuvo žinoma, ar skirtingi spektrai reiškia skirtingo tipo sprogimą. Apie 1960 m. pradėta mąstyti, jog galimi ne tik masyvių žvaigždžių, bet ir baltųjų nykštukių sprogimai.[3]

I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki kelių dienų, II tipo – trunka 2–3 mėnesius ir blėsta staigiau. Blėstantis blyksnis bei įvairios spinduliuotės pliūpsnis stebimas dar 6–12 mėnesių.[4]

  1. apod.nasa.gov / Simeis 147: Supernova Remnant | 2017 May 18
  2. spaceplace.nasa.gov / What Is a Supernova?
  3. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu explosion_model
  4. How Long Does Supernova Stage Last (angl.)

From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Nelliwinne