Telekomunikacija – informacijos perdavimas tolimais atstumais. Nuotoliniu būdu siunčiamai informacijai priimti naudojami tokie prietaisai kaip telefonas, radijo imtuvas, televizorius, kompiuteris. Informacija gali būti perduodama įvairių dažnių radijo bangomis arba laidais sklindančiais elektromagnetiniais impulsais. Telekomunikacijų plėtrai savo išradimais didelę įtaką padarė Alexander Graham Bell, Guglielmo Marconi ir John Logie Baird.
Ankstyvoji telekomunikacija rėmėsi primityvių vizualinių signalų principais, pavyzdžiui, signalinės ugnys, švyturiai, dūmų signalai, vėliavėlės, semaforai, optiniai heliografai.[1] Nuo XIX a. elektriniai, elektromagnetiniai ir optiniai signalai pakeitė primityvius metodus. Tuo laikotarpiu atsirado telegrafas, telefonas, radijas, informacijos perdavimas mikrobangomis, šviesolaidžiais ir palydovais.
Belaidės telekomunikacijos revoliucija prasidėjo XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje, kai italas Guglielmo Marconi atliko pirmuosius bandymus radijo komumikacijos srityje. Už tai ir radijo išradimą jis 1909 metais apdovanotas Nobelio premija. Kiti išradėjai, prisidėję prie belaidės komunikacijos – Charles Wheatstone ir Samuel Morse (telegrafo išradėjai), Alexander Graham Bell (telefono išradėjas), Edwin Armstrong ir Lee de Forest (radijo išradėjai) bei Vladimir K. Zworykin, John Logie Baird, Philo Farnsworth (prisidėję prie televizijos išradimo).