| |||
![]() | |||
Gyvavimo laikotarpis | 1204 – 1461 m. rugpjūčio 15 d. | ||
Valstybinė kalba | Ponto graikų (de facto)[1] | ||
Regionas | Mažoji Azija | ||
Šalis | Turkija | ||
Sostinė | Trapezundas | ||
Religija | Stačiatikybė |
Trapezundo autokratija arba Trapezunto kunigaikštystė (gr. Βασίλειον τῆς Τραπεζοῦντος) – graikų valstybė Anatolijos Juodosios jūros pakrantėje, egzistavusi nuo 1204 m. balandžio iki 1461 m. rugpjūčio 15 d.
Nusilpus Bizantijos imperijos rytinių provincijų kontrolei ir kryžiuočiams Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu užėmus Konstantinopolį, Trapezundo autokratija užėmė Romos laikų priklausiusią Ponto provinciją. Trapezundo autokratiją nuo Bizantijos skyrė Nikėjos imperija.
XIII a. pradžioje čia įsigalėjo Komninų dinastija, du šimtmečius valdžiusi šią autokratiją. Po Bizantijos imperatoriaus Androniko I Komnino ir jo sūnų nužudymo, liko gyvi nepilnamečiai anūkai Aleksijus I ir Dovydas I. Prasidėjus karui su kryžiuočiais, 1203 m. jie pabėgo į Gruziją, kurią valdė jų teta karalienė Tamara. Ši savo sūnėnams davė lėšų ir armiją, kad šie įkurtų savarankišką valstybę. Karalienė Tamara nesutarė su imperatoriumi Aleksijumi III Angelu, todėl Aleksijus I ir Dovydas I su armija iš Gruzijos įžengė į Pontą, kur 1204 m. balandį Aleksijus I buvo paskelbtas imperatoriumi, o Trapezundas tapo naujos valstybės sostine.