Varis (Cu) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 29 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
63,546 а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
135 (145) pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
745,5 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d9 4s2 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
138 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
1,9 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
+1, +2, rečiau +3 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
8,92 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
380 J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
401 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
1357,6 K |
Lydymosi šiluma |
13,05 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
2840 K |
Garavimo šiluma |
300,3 kJ/mol |
Molinis tūris |
7,11 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
kubinė, tūriškai centruota |
Gardelės periodas |
? Å |
Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.[1] Metalas. Normalusis elektrodo potencialas Cu2+/Cu + 0,337 V, Cu+/Cu-0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių izotopų 63Cu (69,1 %) ir 65Cu (30,9 %).
Varis sudaro 4,7•10-3% Žemės plutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalu.
Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai. Bronzą mokėta lydyti 2800 pr. m. e. Vidurio Europoje varis pradėtas naudoti vėliau už geležį.
Senovėje vario rūdos buvo gaunamos Kipro saloje, todėl varis buvo vadinamas „cyprium“, o vėliau „cuprium“.[2][3]