Vasario revoliucija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Vasario Revoliucija
Priklauso: Rusijos revoliucija
Ginkluoti darbininkai ir kareiviai veda sugautą policininką. Petrogradas, 1917 m.
Data 1917 m. kovo 8–16 d. Vieta Petrogradas, Rusijos Imperija Rezultatas Nuverčiama monarchija Paskelbiama Rusijos Respublika
Konflikto šalys
Rusijos imperija: Petrogrado policija Žandarmerija Vidaus reikalų ministerija Petrogrado garnizonas Monarchistai: Rusijos asamblėja Monarchistų partija Rusijos liaudies sąjunga	Liberalai: Kadetai Oktiabristai Progresyvioji partija Socialistai: Rusijos socialistų revoliucionierių partija Rusijos socialdemokratų darbininkų partija Menševikai Bolševikai
Vadovai ir kariniai vadai
Nikolajus II Nikolajus Golicynas Sergejus Chabalovas Michailas Beliajevas Nikolajus Ivanovas Aleksandras Protopopovas Vladimiras Puriškevičius Aleksandras Dubrovinas	Georgijus Lvovas Pavelas Miliukovas Aleksandras Gučkovas Michailas Rodzianko Aleksandras Kerenskis Viktoras Černovas Julijus Martovas Nikolajus Čcheidzė Aleksandras Šlyapnikovas Nikolajus Tolmačiovas
Pajėgos
Petrogrado policija: 3500	Nežinoma
Nuostoliai
1443 žuvo Petrograde[1]

Rusijos 1917 metų vasario revoliucija – pirmasis Rusijos revoliucijos etapas, kurio metu buvo nuversta Pirmojo pasaulinio karo susilpninta caro valdžia^[2].

1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) prasidėjo darbininkų streikas, kuris peraugo į visuotinį streiką. Valdžia bandė streiką pažaboti, bet prie jo prisidėjo 60 tūkst. Petrogrado garnizono kareivių. Streikai ir kareivių maištai prasidėjo ir kitose Rusijos regionuose, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II, prieš pat atsisakydamas sosto, valdžią perdavė Laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio Georgijaus Lvovo. Revoliucija įvyko dėl duonos trūkumo, nesėkmių fronte ir nepasitenkinimo caro valdžia.

1. ↑ Orlando Figes (2008). A People's Tragedy. First. p. 321. ISBN 9780712673273.
2. ↑ The Great Soviet Encyclopedia (1979)